Garso tipų santrauka
- Analoginis garsas fiksuoja garsą naudodamas fizines reprezentacijas, kontrastuojančias su skaitmeniniu garsu, kuris užkoduoja garsą kaip skaitinius duomenis.
- Greitas skaitmeninio garso mėginių ėmimas sukuria nuolatinio garso atkūrimo iliuziją.
- Skaitmeninis garsas paprastai lenkia analoginį daugeliu techninių aspektų, tačiau individualūs analoginių įrašų pageidavimai išlieka.
Nuolat besiplečiančiame garso pasaulyje labai svarbu suprasti skirtumą tarp analoginio ir skaitmeninio garso. Nors su šiais terminais galite susidurti dažnai, esminiai jų skirtumai gali būti užtemdyti be aiškaus paaiškinimo. Pasinerkime į šias sąvokas, kad išsiaiškintume jų reikšmes ir pasekmes garso pasaulyje.
Kas yra analoginis garsas?
Garso terminologijoje „analoginis“ reiškia realių laikmenų naudojimą garso bangoms užfiksuoti. Pavyzdžiui, vinilinėje plokštelėje yra griovelių, kurie fiziškai įkūnija garso bangas – apčiuopiamą klausos patirties atvaizdą. Jei atidžiai klausotės negrojamos vinilo plokštelės, vis tiek galite silpnai girdėti įrašytą garsą, nors ir iškraipytą ir prislopintą.
Ši analoginė laikmena gali būti įvairių formų, įskaitant vaško cilindrus, vinilo plokšteles ir magnetines juostas, kur garso bangos išsaugomos nenutrūkstamu formatu.
Kas yra skaitmeninis garsas?
Kita vertus, skaitmeninis garsas reiškia garsą naudojant dvejetainį kodą – vienetų ir nulių sistemą. Pavyzdžiui, kompaktiniame diske (CD) duomenys užkoduojami „duobėse“ ir „žemėse“, kurios atspindi arba neatspindi lazerio, sukuriant duomenų bitus. Kiekvienas muzikos kūrinys, saugomas skaitmeniniuose įrenginiuose, nesvarbu, ar tai išmanusis telefonas, ar kompiuteris, susideda iš daugybės mažų „flash“ atminties elementų, kuriuose garsas fiksuojamas kaip įvairaus stiprumo magnetiniai laukai.
Skaitmeniniam garsui naudojamas metodas, žinomas kaip „atrinkimas“, kai garsas fiksuojamas tūkstančius kartų per sekundę. Skirtingai nuo sklandaus, nenutrūkstamo analoginio garso srauto, skaitmeninis garsas greitai perduoda garso dalis, panašias į atskirus filmo kadrus. Šis greitas diskretizavimas, kurį palengvina Nyquist teorema, paprastai naudoja 44,1 kHz diskretizavimo dažnį, kad būtų sukurtas garsas, nesiskiriantis nuo analoginių šaltinių, kartu su bendru 16 bitų gyliu, atspindinčiu įvairius amplitudės lygius.
Analoginis prieš skaitmeninį: kas yra pranašesnis?
Diskusijos dėl analoginio garso pranašumo prieš skaitmeninį tebevyksta ir dažnai poliarizuojasi. Nors skaitmeninis garsas išsiskiria tokiais veiksniais kaip patogumas ir atsparumas degradacijai, teigdami absoliutų pranašumą būtų nepaisoma asmeninio polinkio į analoginius formatus. Daugelis entuziastų mano, kad vinilinės plokštelės turi „šiltesnį“ garsą, tačiau šis suvokimas dažnai kyla dėl naudojamų specifinių masteringo metodų, kuriuos taip pat galima atkartoti naudojant skaitmenines technologijas.
Norėdami geriau suprasti vinilo ir garso įvaldymo sudėtingumą, peržiūrėkite šią įžvalgią „Real Engineering“ vaizdo įrašo analizę.
Galiausiai pasirinkimas tarp analoginio ir skaitmeninio garso priklauso nuo asmeninių pageidavimų. Nors skaitmeninis garsas dominuoja objektyviuose kokybės vertinimuose, iš tikrųjų svarbu mėgautis garso savybėmis, kurios jums labiau patinka.
Dažnai užduodami klausimai
1. Kokie yra pagrindiniai analoginio ir skaitmeninio garso skirtumai?
Analoginis garsas naudoja nepertraukiamus signalus garsui atvaizduoti, o skaitmeninis garsas atrenka garso bangas ir užkoduoja jas kaip skaitmeninius duomenis. Šis esminis skirtumas turi įtakos garso kokybei ir atkūrimo metodams.
2. Kodėl kai kurie žmonės renkasi vinilą, o ne skaitmeninį formatą?
Daugelis vinilo entuziastų teigia, kad analoginiai įrašai suteikia šiltesnį, sodresnį garsą, kuriam būdingi unikalūs meistriškumo procesai. Ši subjektyvi patirtis gali lemti analoginį pirmenybę, nepaisant techninio skaitmeninio garso pranašumo.
3. Kaip Nyquist teorema yra susijusi su skaitmeniniu garsu?
Nyquist teorema teigia, kad norint tiksliai užfiksuoti signalą, diskretizavimo dažnis turi būti bent du kartus didesnis už aukščiausią garsą. Garso atkūrimui dažniausiai naudojamas 44,1 kHz diskretizavimo dažnis, kuris laikomas pakankamu beveik analoginei garso kokybei pasiekti.
Parašykite komentarą